Registracija telefonu: +370 671 96979
Denticijos klinikų kontaktaiKlinikos

Naujienos

Ar žinojote, kad VAIKŲ KARIESAS susijęs su rūkančiais tėvais?

Ar žinojote, kad VAIKŲ KARIESAS susijęs su rūkančiais tėvais?

…..Vaikai, gyvenantys namuose, kuriuose rūkoma – dažniau turi karieso pažeistus dantis. Belgijos odontologai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo trejų ir penkerių metų vaikučiai. Kiekvienoje amžiaus grupėje buvo apie 1250 vaikų. Buvo atlikta vaikų dantų apžiūra, išsiaiškinta, kaip dažnai vaikai valo dantis, ką valgo ir pan. Išanalizuota vaikų šeimų informacija.

…..Trejų metų vaikų grupėje, apie 7 % vaikų turėjo karieso pažeistus dantis, penkerių metų grupėje -30 % vaikų turėjo dantis, pažeistus karieso. Mokslininkai teigia, kad tėvų rūkymas neturėjo įtakos trejų metų vaikų karieso atsiradimui. Tačiau penkerių metų vaikų grupėje, vaikai, kurių šeimoje nors vienas tėvas rūkė, turėjo tris kartus daugiau karieso pažeistų dantų, nei tų vaikų, kurių šeimoje tėvai nerūkė.

…..Atlikti ir kiti tyrimai, kurių metu buvo siekiama išsiaiškinti rūkymo ir vaikų karieso ryšį. Tėvų rūkymas padidina ir paauglių karieso atsiradimo tikimybę. Japonijoje atliktas tyrimas tai pat ptvirtino prieš tai aprašytus duomenis. Vaikai, kurių motinos rūkė, turėjo karieso pažeistų dantų, didesnį skaičių, nei vidutiniškai. Ši informacija buvo paskelbta populiariame užsienio žurnale   „Community Dentistry and Oral Epidemiology“.

     Tėveliai, pagalvokite apie savo atžalas. Jeigu netausojate savo sveikatos rūkydami, tai bent apsaugokite savo mažuosius…Rodydami jiems blogą pavyzdį, jie gali sekti Jūsų pėdomis.

RŪKYMO ŽALA DANTIMS.

Infekcijos. Kadangi rūkymas silpnina imuninę sistemą, tai ir burnos ertmėje padidėja tikimybė infekcijų atsiradimui bei sunkesniam gijimui. Rūkantiems dažniau pasireiškia gingivitas ir kitos dantenų ligos.

Dantų pageltimas.  Cigaretėse yra dervų, kurių dalis kaupiasi ant dantų paviršiaus. Šios  dervos lemia dantų spalvos kitimą.

Apnašos. Rūkantiems labiau kaupiasi apnašos, kadangi rūkymas skatina bakterijų, įeinančių į apnašo sudėtį ir sukeliančių gingivitą, dauginimąsi.

Dantų netekimas. Dėl padidėjusio apnašo kiekio ir dažnesio gingivito pasireiškimo, rūkantieji greičiau netenka dantų.

IR NE TIK…

Pasyvus rūkymas. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, draugus, bendradarbius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais vadinamas pasyviu rūkymu. Pasyvus rūkymas padidina kardiovaskulinių ligų riziką nerūkantiems apie 30%.

Kvėpavimo takų gleivinių dirginimas. Cheminės medžiagos, esančios dūmuose, veikia broncheoles ir plaučių audinius bei deponuojasi ant gleivinės (dengiančios kvėpavimo takus), todėl sukelia stiprius vietinius sudirgimus. Užkietėjusio rūkaliaus gleivinė tampa 4-5 kartus storesnė, nei nerūkančio žmogaus. Sudirginta, pastorėjusi kvėpavimo takų gleivinė didina pasipriešinimą (orui keliaujant į plaučius) ir sunkina kvėpavimą.

Skrandžio opa. Rūkymas ženkliai padidina druskos rūgšties gamybą skrandyje ir sukelia skrandžio opą.

Kvėpavimo takų susirgimai. Rūkaliai nuolat kenčia nuo gerklės ir plaučių problemų.

Osteoporozė (kaulų “išretėjimas”, susilpnėjimas). Įkvepiamuose dūmuose yra sunkusis metalas kadmis, skatinantis kaulinės masės netekimą. Net labai mažas kadmio kiekis dūmuose gali sukelti 30% kalcio neteikimą iš kaulų.

Įrodyta, kad cigarečių rūkymas (moterims) slopina estrogeną ir sukelia procesų, neigiamai veikiančių normalų estrogeno funkcionavimą, o tai taip pat sukelia osteoporozę. Atsiranda dažni “kaulų laužymai” (skausmai) ir padidėja atsitiktinių lūžių grėsmė.

Ankstyva menopauzės pradžia. Rūkančios moterys sulaukia menopauzės vidutiniškai 5 metais anksčiau, nei nerūkančios.

Poveikis nėščioms moterims. Rūkančios nėščios moterys rizikuoja sulaukti priešlaikinio gimdymo arba vaikelio žūties. Rūkančių motinų naujagimiai miršta dažniau. Yra didelė tikimybė, kad rūkančios motinos vaikeliui bus nervinės sistemos sutrikimų.

Plaučių alveolių pažeidimai (emfizema). Nuodingi cigarečių dūmai žaloja daugumos plaučiuose esančių alveolių vidinę dangą. Dėl to ženkliai sumažėja deguonies ir kraujo kontaktinio paviršiaus plotas, todėl atsiranda susirgimas, vadinamas emfizema.

Sumažėja deguonies kiekis kraujyje. Cigarečių dūmuose yra didelė smalkių (CO) koncentracija. Smalkių trauka yra 200 kartų stipresnė nei deguonies (hemoglobino atžvilgiu). Atitinkamai, dalis hemoglobino rūkalių kraujyje lieka surišta su smalkėmis, o transportuojamas deguonies kiekis ženkliai sumažėja.

Vėžys. Cigarečių dūmuose buvo aptikta virš 48 cheminių junginių iš kancerogenų grupės, kurie stimuliuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi. Plaučių vėžys yra vienas iš populiariausių susirgimų rūkalių tarpe.

Vitaminu netekimas. Rūkymas neigiamai įtakoja vitaminų kiekį organizme, ypač vitamino C. Pastebėta, kad surūkius vieną cigaretė netenkama vitamino C kiekio, esančio viename apelsine.

Poveikis širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Rūkymas labai įvairiai (tačiau visais atvejais neigiamai) veikia širdies ir kraujagyslių sistemą:

Nikotinas stimuliuoja staigų stresinių hormonų išmetimą į kraują. Kalbama apie adrenaliną ir noradrenaliną (jie dar žinomi kaip epinefrinas ir norepinefrinas), kurie verčia širdį plakti dažniau bei didiną arterinį spaudimą. Minėti pokyčiai organizme padidina širdies raumens deguonies poreikį, o tuo tarpu smalkės, esančios dūmuose, daro savo darbą ir mažina deguonies kiekį kraujyje (dvigubas efektas). Tokiu būdu rūkymas sukelia funkcinę perkrovą, kuri silpnina širdį ir veda į palpitaciją (juntamą širdies plakimą). 

Rūkymas didina kraujo klampumą, stiprina trombų susidarymo procesą, todėl rūkyma skatina aterosklerozės ir trombozės atsiradimą. Minėtų procesų metu stipriausiai žalojamos koronarinės širdies arterijos ir arterijos, “maitinančios” galvos smegenis.

Rūkymas žaloja trombocitus. Rūkymas didina mažo tankumo lipoproteinų (kenksmingas cholesterolis) kiekį ir mažina alfa-lipoproteinų (gerasis cholesterolis) kiekį bei sukelia arterijų sienelių sutankėjimą.

Insultas ir paralyžius. Kadangi rūkymas padidina kraujo klampumą ir skatina trombų atsiradimą, rūkalių tarpe kur kas dažniau pasitaiko insultai arba paralyžiai.

Rūkymas veda į cukraus kiekio kraujyje padidėjimą ir diabetą. Nikotinas didina cukraus kiekį kraujyje – stimuliuoja adrenalino ir noradrenalino išmetimą, o kepenys bei raumenys tokiu atveju būna priversti “išlaisvinti” gliukozę. “Aukšta gliukozė” papildomai apkrauna kasą, nepertraukiamai gaminančią insuliną, padedantį reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Galų gale kasa neatlaiko spaudimo ir sutrinka jos veikla, o tai atveria duris diabetui (cukraligei).

Cigarečių dūmuose yra azoto oksido ir dioksido. Juos galima vadinti laisvaisiais radikalais, kadangi ji “neša” neprijungtą elektroną ir gali inicijuoti grandinines reakcijas.