Sakoma, maži vaikai – mažos problemos, tačiau ar tikrai mažamečio dantų skausmas yra toks nereikšmingas? Ar kada susimąstėte, kad pirmieji vizitai pas vaikų gydytoją odontologą gali lemti tolimesnį vaiko požiūrį į dantų gydymą? Ar įvertinote tai, kad vaikų odontologas turi būti ne tik profesionalus, bet ir sugebantis paruošti vaiką procedūrai psichologiškai taip, kad pirmos patirtys odontologo kabinete mažajam atmintyje nusėstų kaip smagus nuotykis? Apie asmeninę vaikystės patirtį odontologo kėdėje, vaikų dantukų „baubus“ ir kaip juos įveikti kalbamės su naująja Denticijos – Kauno odontologijos klinikos vaikų gyd. odontologe Simona Daupare.

Ar prisimenate savo pirmąjį vizitą pas vaikų gyd. odontologą? Koks jis buvo?

Neprisimenu, kiek man tada buvo metų, bet buvo labai baisu ir aš pabėgau (juokiasi – aut. pastaba).

Vaikų odontologė – kodėl nusprendėte rinktis šią specialybę?

Man patinka iššūkiai gyvenime, – kai ateina užsispyręs, įsibaiminęs vaikutis, kai visa klinika nuo jo įžengimo girdi, kad jis nenori eiti pas gydytoją, o kai gydymas jau baigtas – namo išeina besišypsantis ir laimingas vaikas. Gali atrodyti smulkmena, bet patikėkit, mažiesiems pacientams įtikti yra be galo sunku. Vien iš savo vaikystės prisimenu, kaip stipriai medicininės procedūros gasdina, todėl stengiuosi pašalinti tą baimę.

Kokius „slaptus“ triukus naudojate, kai susiduriate su užsispyrusiais mažaisiais pacientais?

Dažniausiai užsispyrimas būna dėl nežinomybės, baimės, todėl stengiuosi pašalinti baimės priežastį: naudojuosi metodika „sakyk – rodyk – daryk“. Pirmiausia papasakoju apie instrumentus, procedūros eigą, tada parodau, kaip viskas veikia, kaip atrodo, saugius instrumentus ir įrankius leidžiu paliesti rankomis. Tik vaikui viską apžiūrėjus ir susipažinus pradedu procedūrą.

Pabandykite atsistoti į kitą barikadų pusę – kokios vaikų gyd. odontologo savybės Jums svarbios renkantis pas kokį specialistą nuvesti savo atžalą?

Vaikų odontologė – manau, kad darbe su vaikais yra svarbiausia žmogiškosios savybės, kurios turi būti suderinamos su profesionalumu. Vaikai nemoka apsimetinėti, yra nuoširdūs ir atviri, todėl jeigu specialistas nėra nuoširdus, vaikas su juo nebendraus ir gydymas bus sunkiai įmanomas.

Įsimintiniausias nutikimas Jūsų darbo praktikoje?

Viena mano mažoji pacientė sakė, kad girdi, kaip naktį kirminai valgo jos dantuką, todėl vieno vizito metu prašė „išplauti“ šepetėliu kirminus iš kelių dantukų, kad naktį geriau miegotų ir kirminai netrukdytų.

Kaip elgiatės, jei žinote, kad procedūra vaikui gali būti nemaloni?

Mažyliai dar neskiria skausmo ir spaudimo jausmo, todėl niekada nevartoju žodžio „skauda“, nes tai savaime asocijuojasi su nemalonumais. Visada klausiu, „ar nėra nieko nesmagaus?“. Vaikui suteikiu truputėlį valdžios – jis žino, kad bet kada, jeigu kažkas bus „nesmagu“, jis galės pakelti rankytę ir procedūra bus nutraukiama, padaroma pertraukėlė.

Kada reikalingas pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą?

Geriausia apsilankyti ką tik išdygus pirmajam dantukui, ~6 mėnesių amžiaus. Tėveliai tuo metu supažindinami su vaiko burnos higiena, o ir pats mažylis pradeda pratintis prie odontologijos klinikos. Būtini profilaktiniai vizitai kas 6 mėnesius, kad pradiniai pažeidimai būtų pastebimi kuo ankščiau ir gydymas būtų kaip įmanoma „smagesnis“.

Viena didžiausių tėvų daromų klaidų?

Labai negerai, kai vaiką pirmą kartą pas vaikų odontologė atveda atsiradus dantukų skausmui. Tokiu atveju teigiamos patirties nebus, nes jau ateinama su skausmu, todėl procedūra negali būti maloni, vaikas gali pradėti bijoti lankytis pas odontologą, nes jam vizitai primins buvusį dantų skausmą.

Ar tiesa, kad pieninių dantukų gydyti nereikia, nes jie iškris ir užaugs nauji sveiki dantys?

Netiesa. Pieninius dantukus gydyti būtina. Pirmiausia todėl, kad jaunas organizmas jautrus infekcijoms ir nedidelė bėda su dantimis gali stipriai paūmėti peršalus ar susilpnėjus imunitetui: gali ne tik atsirasti pūlinukų burnoje, bet ir ištinti visas veidukas. Taip pat todėl, kad pieninius dantukus nuolatiniai dantys keičia po truputį (vienu metu burnoje būna ir pieninių ir nuolatinių dantukų), todėl palikus infekcijos šaltinį burnoje (pvz. negydytą pieninį dantuką), nuolatiniai dantys gali sugesti.

Nuolatiniai dantys dygstant „išstumia“ pieninius dantis. Vadinasi, yra laikotarpis, kai pieninis dantukas ir bedygstantis nuolatinis būna labai arti. Todėl jei negydome pieninio danties, infekcija gali pereiti nuolatiniam, dar neišdygusiam dančiui.

Vienas iš pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių – bloga burnos higiena. Jeigu vaikas iki nuolatinių dantukų išdygimo neišsiugdo tinkamos higienos, paauglystėje jau būna sunku mokytis pradmenų. Todėl labai svarbu kuo anksčiau vaikams aiškinti apie burnos higienos svarbą ir ugdyti tinkamus higienos įpročius.